Klimato kaita

Klimato kaitos problemos
Klimatas – tai vidutinė orų struktūra, nusistovėjusi tam tikroje teritorijoje per ilgą laiko periodą. Pavyzdžiui, gali atsitikti taip, kad dalis pavasario dienų tam tikroje vietoje būtų lietingos, bet žmonės žino, kad pavasaris šioje srityje dažniausiai yra saulėtas ir šiltas: nors atskiros dienos ir lietingos, klimatas yra sausas. Klimato pokyčiai paveikia šią ilgalaikę orų struktūrą. Pavyzdžiui, žiemos gali palaipsniui tapti šiltesnės, o vasaros - karštesnės ir sausesnės.
Klimato pokyčiai yra sukelti pasaulinio atšilimo, kuris yra vidutinis visos mūsų planetos bendros temperatūros padidėjimas. Kai labiau įšyla Žemės paviršius, keičiasi ir lietaus struktūra, ir jūros lygis. O tai turi didelės įtakos gyvūnijai, augalijai ir žmonėms. Kai mokslininkai kalba apie klimato pokyčius, dažniausiai minimas pasaulinis atšilimas, kurį sukelia šiltnamio efektas. Šio efekto pavadinimas kilęs iš to, kad mums įprasto šiltnamio langai į vidų praleidžia saulės šviesą, bet neleidžia pasišalinti karščiui. Todėl viduje pasidaro labai šilta ir šiltamėgiai augalai gali užaugti net tose srityse, kurios natūraliomis sąlygomis jiems per šalta. Žemė yra apsupta jos atmosferos. Dalis atmosferą sudarančių dujų, pvz., anglies dioksidas, atlieka panašią funkciją kaip stikliniai langai šiltnamyje – neleidžia karščiui išsisklaidyti. Saulės šviesa pasiekia Žemę per šiltnamio efektą sukeliančių dujų sluoksnį. Saulės šviesos energiją sugeria Žemės vandenyse, žemėje ir ant žemės gyvenantys organizmai. Vėliau ši energija dažniausiai šilumos forma palaipsniui grįžta į atmosferą, tačiau kuo daugiau šiltnamio efektą sudarančių dujų, tuo mažiau šilumos išgaruoja nuo Žemės paviršiaus.
Šiltnamio dujos susidaro natūraliai ir esant teisingoms proporcijoms yra naudingos Žemei. Jų dėka susidaro tokia temperatūra, kokia yra būtina Žemės organizmams išlikti. Kai šiltnamio efektas tampa per stiprus, šilumos padaugėja per daug ir klimatas šyla. Net ir labai maži temperatūros pokyčiai gali rimtai paveikti žmonių, gyvūnų ir augalų gyvenimo ciklus; dėl staigių pokyčių susidaro ekstremalesni gamtos reiškiniai: uraganai, potvyniai, sausros, pradeda tirpti ledynai, todėl pakyla jūros lygis. Kartu keičiasi ir sezonų pradžios bei pabaigos, kas labai stipriai įtakoja visą gyvybę Žemėje.
Vienas iš klimato pokyčių studijos būdų yra migruojančių paukščių parskridimo datų ir jų pokyčių registravimas. O tai ir yra pagrindinis „Gyvojo pavasario“ projekto tikslas! Dėl klimato pokyčių paukščiai iš žiemaviečių sugrįžta anksčiau, anksčiau ir pradeda perėti. Tai reiškia, kad kai kuriems iš jų gali kilti problemų dėl maisto, pavyzdžiui, vabzdžių, kurie atsiranda tik tam tikru metų laiku. Paukščiams sėkmingai įsikurti ankstesnėse perėjimo vietose gali sutrukdyti ir aplinkos pokyčiai: ji gali būti vis dar užlieta vandeniu. Todėl paukščiai dažniausiai būna priversti ieškoti naujų, perėjimui tinkamų rajonų.

Ką jūs galite padaryti, kad sumažintumėte šiltnamio efektą sukeliančių dujų atmosferoje ir taip padėtumėte sulėtinti klimato pokyčius?
Pabandykite:
  • taupykite elektros energiją namuose, darbe ar mokykloje (išjunkite šviesą, kai išeinate iš kambario ar kabineto, nepalikite įjungtų elektroninių prietaisų net budėjimo rėžime ir t.t.). Didžioji dalis elektros energijos yra gaminama iš degančio kuro, kuris ir gamina šiltnamio dujas;
  • naudokite visuomeninį transportą ir dviračius vietoj automobilių; vidaus degimo varikliuose sudegdamas benzinas ir dyzelinas gamina daug šiltnamio dujų;
  • sodinkite ir puoselėkite medžius - jie sugeria anglies dioksidą;
  • rūšiuokite atliekas ir skatinkite naudoti antrines žaliavas – taip reiks mažiau energijos naujiems produktams sukurti;
  • informuokite kitus apie klimato pokyčius ir kaip jie gali prisidėti prie šios problemos sprendimo.